- kukštulys
- kukštulỹs sm. (3b) 1. kuokštas, gabana, glėbelis: Kas jau dabar pasidarys, kad duosi šieno kukštulė̃lį! Alk. 2. trąšesnėse vietose kuokštais, guotais išaugę ir išgulę javai, žolė: Šienas ir dobilai labai sunku pjauti, kai juose labai daug kukštulių̃ Žvr. 3. Alk prk. mažas, menkas koks nors daiktas: Senovės žmonių kluonai buvo tik kukštulė̃liai Brt.
Dictionary of the Lithuanian Language.
